SUSITINKAM !!!

Rugpjūčio 11d. (antradienį), 12 valandą visi nariai renkasi aptarti projektų vykdymą bei pasiruošimą eisenai.

1000 lankytojų!

Šiandien mūsų Jaunimo asociacijos blogą aplankė 1000-asis lankytojas! Šia proga, dėkojame žmonėms, kurie domisi mūsų veikla, o kartu ir visiems asociacijos nariams už darbą, idėjas ir sukurtą atmosferą!

“Darom 2009″

Šių metų balandžio 18-tą dieną Jaunimo Asociacija “Antilopė” dalyvaus akcijoje “Darom 2009″ ir mėgins Radviliškio apylinkes paversti gražesnėmis bei švaresnėmis.

Užsidėsim gumines pirštinaites, pasiimsime į rankas kibirus, grėblius ir į darbą!

Idėja rengti „Darom“ arba „Teeme 2008“ kilo grupei Estijos vizionierių. Jiems pavyko 2008 m. gegužės 3 d. į Estijos miškus ir laukus sukviesti daugiau nei 50 tūkst. savanorių arba 4% visų Estijos gyventojų ir per viena dieną surinkti apie 10 tūkst. tonų šiukšlių arba beveik 10 kilogramų vienam statistiniam estui arba net 200 kilogramų vienam akcijos dalyviui.

Tą pačią 2008 m. gegužės 3 d. „Darom“ įvyko ir Lietuvoje, kurios metu keli tūkstančiai savanorių surinko kelis šimtus tonų šiukšlių. Vėliau akcija sėkmingai įvyko ir Latvijoje.

„Darom 2009“ vyks balandžio 18 d. ne tik Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, bet ir Rusijoje bei Lenkijoje, o taip pat galbūt ir tokiose šalyse kaip Vokietija ir Suomija.

„Darom 2009“ tikslai Lietuvoje:

Lietuvos „Darom 2009“ tikslas yra sulaukti ne mažiau 10 tūkst. dalyvių ir turėti bent po vieną „Darom“ tvarkymo tašką kiekviename iš 60 Lietuvos rajonų.

Taip pat bus siekiama tvarkyti sudėtingesnes ar atokesnes užterštas vietas, kaip buvusius karinius poligonus, pavojingas atliekas ar miškų sąvartynus.

„Darom 2009“ tikslas yra ne vien švarinti Lietuvos gamtą, bet ir skatinti ekologinį mąstymą ir pilietinį aktyvumą.

Taigi, nuoširdžiai tikimės, kad mūsų indėlis į šią ekologinę akciją bus naudingas tiek mums, tiek visam Radviliškiui, tiek ir pasauliui, kuris kenčia nuo žmonių įtakos klimatui bei aplinkai ir, beje, dažniausiai nelabai teigiamo.

 

mes galim, o Tu? Prisijunk!

KAIP TARĖM, TAIP PADARĖM !

Praeitame straipsnyje buvome užsiminę, jog po puikiai pavykusios cepelinų puotos norėtumėm pratęsti savo kulinarinių įgūdžių tobulinimą, tik šį kart, kaip meškiukai pūkuotukai – gaminome saldumynus gardumynus.    
   Nerūpestingą ketvirtadienio popietę (buvo nepamokinė diena), rinkomės į tą patį, jau pamėgtą darbų kabinetą. Iš pradžių Antilopės nariai rinkosi vangiai, jau išsigandome – negi daugiau žmonių nebus? O išsigandome be reikalo, daugelis, kaip susitarę vienu metu sugriuvo į kabinetą. Keista kaip nesulūžo išklerusios kabineto durys . Taigi, kai visi susirinko, keli nariai jau buvome pradėję gaminti pirmąjį popietės gardumyną – keksą. Kartu su Justu atskyrinėjome kiaušinio baltymus nuo trynio, tiesa, man šiek tiek nepavyko. Pliumpt, kerėpliškai vieno kiaušinio trynys pateko į baltymus, teko krapštyti. Na ir nieko, iškrapštėme sėkmingai. Kai atlikome šį darbą darbų kabineto virtuvėje kaip plaštakės sukosi panelės, klausdamos kuom galėtų pagelbėti, bet mes leidome joms šiek tiek atsipūsti, dar pavargs iki gaminant kokteilius. Toliau visi vyrukai išsiaiškinę, kad viryklė sklandžiai veikia, lydėme margariną. Iš pradžių Justas, po to jo darbą perėmė linksmasis Lukas. Šis vaikinukas dar ir linksma atmosfera pasirūpino – kabinete skambėjo teisinga muzika. Ir toliau visi darbai vyko taip pat sklandžiai, prie dubenio rikiavosi eilė norinčių pamaišyti tešlą, pilti miltus, o mūsų Aistę užkerėjo romo kvapas. Ne ne ne… O jūs jau pagalvojot ar ne? Negėrėme tiesiog tai vienas iš kekso ingredientų suteikiantis desertui nuostabų aromatą. Visi prisidėjo prie tešlos maišymo. Maišėm maišėm maišėm, daug meilės įdėjom ir tešlą laimėjom. Iš pradžių baltą – baltasis dvispalvio kekso sluoksnis. Po to į masę pribėrėm kakavos, vėlgi maišėm ir gavom šokoladinę masę. Viso proceso eigoje išaiškėjo vienas labai reikšmingas dalykas – tešla pati gardžiausia iš gardumynų, suskubome „laižyti“ dubenį, kas šaukštais, kas pirštas, o kas ir didžiulį medinį šaukštą pasigavęs „švarino“. Tešla skani – pyragas taip pat turėtų būti neblogas. Pašovėme jį į orkaitę ir užleidome mergaitėms virtuvę. Jos gamino pasakiškiausius kokteilius. Pienas, braškės, ledai, sultys…Mmm…. Sukaitusiems po pyrago maišymo tai buvo tarsi lietus kaitrią vasaros dieną. Kol kepė pyragas grojom gitara, dainavom, kalbėjom, interneto platybes apžiūrėjom. Bekalbant nusprendėme, jog būtinai šią vasarą bandysime sudalyvauti Radvilų žygyje. Tikras Antilopės narių išbandymas. Šis žygis reikalauja daug jėgų, ištvermės, draugiškumo, vienas kito palaikymo tiek morališkai tiek fiziškai.
    Štai keksas jau ir iškepė, Aistė sušunka mane iš virtuvės, pareikšdama nuomonę, jog keksas bus iškepęs. Su ja sutinku, tačiau manau jog reikia išjungti orkaitę ir keksą dar šiek tiek palikti joje „subręsti“. Echt… klydau per ilgai mes jį užlaikėme, šiek tiek apsvilo viršus ir apačia. Kam gi nepasitaiko, iš to noro kad būtų geriau, iš meilės taip ir gaunasi. Bet tai nebuvo kliūtis. Po truputį keksas pradėjo nykti. Nyko nyko ir neišnyko. Visi prisikišo pilvus, o jo dar liko. Draugiškai sutarėme kitą dieną per ilgąją pertrauką, vadovo kabinete, pasimėgauti su meile gamintu desertu.
   Na draugužiai, ką kitą kart kramsnosim? Kalbėjome apie šašlykus ar ne? ;D

Kovo 8-oji.

EUROPOS JAUNIMO SAVAITĖ

Radviliškio rajoną Europos jaunimo savaitei skirtame renginyje atstovavo Radviliškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, jaunimo asociacija „Antilopė“, Radviliškio rajono savivaldybės demokratijos ir socialinių įgūdžių mokykla „Ateitis“, Dienos užimtumo centras, Radviliškio jaunimo mokyklos kosminio modeliavimo klubas, Radviliškio karatė klubas „Kentauras“ ir Radviliškio miesto kultūros centro šiuolaikinių šokių kolektyvas „Beat“.

IR KAIP MUM SEKĖSI  

„Antilopė“ gatvės krepšinio turnyre „3×3“ atstovavo dvi mišrios (2 vaikinai ir 1 mergina) komandos (treneris – Mantas Poškus). Jaunesniųjų žaidėjų (11–16 metų) amžiaus grupėje asociacijos „Antilopė“ komanda atkrintamosiose rungtynėse rezultatu 8:6 įveikė Šiaulių miesto pirmąją komandą, o pusfinalyje po sunkios kovos turėjo pripažinti komandos „Pakruojis“ pergalę. Vyresniųjų žaidėjų (20–29 metų) amžiaus grupėje „Antilopės“ krepšinio komanda pusfinalyje pralaimėjo Pakruojo komandai, tapusiai viso turnyro čempione.

„Antilopės“ komanda, vilkinti morkinės spalvos aprangą, gatvės krepšinio turnyre „3x3“

Cepelinų puota

Iki šiol ginčijamasi, kokios tautos kulinarijos genijai pradėjo gaminti cepelinus (didžkukulius), tačiau kiekvienas lietuvis žino cepelinų skonį, su gardžiu sviesto, grietinės padažu, kulminacijai papuoštu spirgučiais. Kiekvieną kartą namuose gaminant cepelinus, vyksta tarsi nedidelė šventė. Vieni šeimos nariai skuta bulves, kiti pjausto spirgus, dar kiti – ruošia varškę ar mėsą. Vykstą bendravimas, bendradarbiavimas, puikiai leidžiamas laikas ir viso šito kūdikis – nuostabus patiekalas.
Taigi ir mūsų šauniajam asociacijos „Antilopė“ vadovui, Mantui Poškui, iškilo klausimas „O ko gi mes ne šeima, ko gi mes negalėtumėm pasidaryti sau tos mažos šventės“. Kas jau iš jo lūpų išskrido, būtinai išsipildys. Netruko jis šios žinios paskelbti visai asociacijai, kuri su džiaugsmu pasitiko tokį šaunų pasiūlymą. Sutarėm dieną, sutarėm valandą, apsitarėm, beliko laukti. O tas laukimas, graužia lyg koks kirminas kopūsto lapą. Bet viso nesugraužė, pasisotino nė neįpusėjęs – sulaukėm svajotojo ketvirtadienio 18:00 vakaro. Norintys ir galintis „antilopai“ susirinko. Pasisveikinę, pasilabinę puolėme prie darbų. Kas kam papuolė – tai bulvių skustukus, tai svogūno gabaliukas, o dar geriau – „ šmotelis“ šoninės spirgams. Prasidėjo tikras darbymetis, visi lakstė kaip pašėlę, kaip skruzdės, kai nevalyvas vaikėzas nuspiria skruzdėlyno stogą, o juk reikia spėti atstatyti, jog neprapliuptų lietus! Na, mums stogo niekas nenuspyrė, lietus neprapliupo, tačiau liejosi arbatos, upeliai. Juk visi norintys virtuvėje netilpo, tai teko atsipūsti, pagurkšnoti karšto gėralo. „Koks geras daiktas tie skustukai“ – skambėjo iš virtuvės, – „O tai puse bulvės jau šiukšlinėj būtų J “. Taip ir linksminom vieni kitus, dirbom pamainom, tačiau kaip bebūtų skaudu – kulinarijoj kraujo, kaip kare. Taigi ir mūsų žmogus susižeidė. Ne itin smarkiai, bet kraujo truputėlis buvo. Matyt be jo nebūtų taip skanu, kartu su juo ir lašas meilės. Galvojat ši maža nelaimė atbaidė nuo virtuvės? Kurgi… toliau plušėjo išsijuosęs, kaip ir visi kiti. Garsiai užkriokė tarkavimo mašina ir netrukus visos bulvės virto tarkiu, iš kurio po to stiprūs vyrai sunkė krakmolą. Mažoji Poškų užvadėlė Danielė, neliko nepastebėta. Dūzgė, šoko pagal muziką kaip bitutė po virtuvę su dideliu noru visiems padėti. Pliumpt, pliumpt pirmieji cepelinai sušoko šildytis vandenin, trakšt, trakšt, pirmieji spirgai sugulė aliejuje. Po patalpas pasklido nepakartojamas kvapas. Visiem tik tyso seilės, jis veikė lyg hipnozė, sėdėjome ir gėrėme tą kvapą į save. „Išvirė. Iškepė!” - pasigirdo iš virtuvės, griebėme stalo įrankius, tuomet kai dideliame inde cepelinai tarsi plaukė pas mus. Prisikrovę lėkštes skanėstų palinkėjome vieni kitiems skanaus ir puolėme į atsakingiausią darbą – degustaciją. Vienas veikėjas juokavo „Kaip neskanu!“ ir negalėjo atitraukt šakutės nuo lūpų – kad tik jam daugiau liktųJ Deja, pavėlavo, tuomet jau visi buvome įpusėję valgyti. Sukirtome be žado, atsipūtėm. Atplaukė antras cepelinų laivas, vis ne gana. Tačiau šis, jau užkišo mūsų bedugnius skrandžius. Sėdėjome sotūs ir gyrėme savo darbą. Kas pavalgęs nesitvarko – tas didžiausias tinginys. Taigi visiems teko išblizginti saviškius stalo įrankius, lėkštes. Tai padarę, dar kiek pasėdėjome, kurpėme planus apie sekančius susitikimus.
Tai nebuvo nedidelė šventė. Tai buvo puota. Dar labiau susibendravome, pažaidėme, pajuokavome, bendradarbiavome. Belieka laukti kitos tokios puotos. Įdomu… Gal šį kart kokį desertą?..